2023-05-23
Aktuali informacija apie UTA
2023-04-26
2023 metų balandžio 25–26 d. vyko 1–8 klasių mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimai-diskusijos „UTA įgyvendinimas progimnazijoje. Kuo galiu prisidėti?“, kuriuos organizavo progimnazijos atnaujinto ugdymo turinio (UTA) įgyvendinimo ir koordinavimo darbo grupė.
Stažuotės metu Airijoje įgyta patirtis ir įspūdžiai – neįkainojami
Kovo 20–24 d. Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja Neringa Kapočienė dalyvavo Nacionalinės švietimo agentūros organizuotoje trumpalaikėje stažuotėje. Mokytoja viešėjo Airijoje. Stažuotės tikslas buvo mokytojams susipažinti su šios šalies švietimo sistemos, ugdymo bruožais ir panaudoti šios šalies pedagoginę patirtį savo veikloje bei tobulinti pradinio ugdymo mokytojo dalykines ir bendrąsias kompetencijas, orientuotas į ugdymo proceso efektyvinimą. Stažuotės metu aplankytos šešios įstaigos: Airijos švietimo departamentas, Mokytojų kompetencijų tobulinimo tarnyba (PDST), Šv. Džeimso pradinė mokykla, Lurdo Dievo Motinos katalikiška pradinė mokykla, Šv. Patriko Hollyparko mokykla ir Šv. Juozapo valstybinė mokykla.
Dalyvaudama stažuotėje Neringa Kapočienė susipažino su Airijos švietimo sistemos ypatumais, stebėjo veiklas, kuriose ugdomos mokinių bendrosios kompetencijos, ypač komunikavimo, pažinimo, kūrybiškumo. Mokytoja domėjosi ir Airijos mokinių vertinimo bei įsivertinimo tvarkomis, ugdymo metodais.
Airijoje didelis dėmesys skiriamas socialinių ir emocinių bei sveikatos kompetencijų ugdymui. Mokyklų prioritetas – kiekvieno vaiko laimė ir gerovė. Didelis dėmesys skiriamas tiek specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtraukčiai (pritaikyta mokyklos aplinka, specialiosios klasės, sukurtos bendruomenės nusiraminimo, susitelkimo, poilsio erdvės), tiek skirtingų tautybių, religijų, kultūrų ar etninės kilmės vaikų visapusiškam tobulėjimui (šia kryptimi aktyviai veikia pagalbos mokytojui specialistai, suteikiamos papildomos kalbos pamokos-konsultacijos, mokyklų erdvėse gausu mokymo(-si) priemonių skirtingomis kalbomis).
Įgyta patirtis – neįkainojama. Stažuotės metu mokytoja ne tik patobulino dalykines ir bendrąsias kompetencijas, bet ir susipažino su kitos šalies kultūra. Įgytos žinios, įspūdžiai, idėjos bus pritaikyti klasėje, progimnazijoje ugdant ir įveiklinant mokinius, įgyvendinant atnaujintas bendrąsias programas ir įtraukųjį ugdymą. Airijos švietimo patirtys bus skleidžiamos progimnazijos ir rajono mokytojams.
Ruošiantis atnaujintam ugdymo turiniui – stažuotė Norvegijoje
Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos vyresnioji technologijų mokytoja Lina Pravackienė kovo 21–25 dienomis dalyvavo technologijų mokytojų stažuotėje Norvegijos švietimo institucijose, Namsuso savivaldybėje.
Stažuotę organizavo Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“.
Stažuotės tikslas – susipažinti su gerąja Norvegijos pedagogine patirtimi ir įtraukiojo ugdymo organizavimu, tobulintis bendrąsias ir dalykines kompetencijas.
Tris dienas lankėmės įvairiose mokymosi įstaigose ir sėmėmės gerosios patirties iš Norvegijos kolegų. Pabuvojome 4 ugdymo įstaigose – tai Namdalseid skole (1–10 kl.), gimnazijoje su profesinio ugdymo pakraipa, Namsos Olav Dunn videregående skole (16-19 m.), vidurinėje mokykloje Høknes Ungdomsskole (1–7 kl.), pradinio ir vidurinio ugdymo mokykloje Otterøy skole (1–10 kl.).
Susitikimo su Namsuso švietimo skyriaus vedėju Knut Storeide metu susipažinome su šios savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų ir Norvegijos švietimo sistema. Vedėjas akcentavo, kad Norvegijoje švietimo sistema siekia išlaikyti aukštą užimtumo lygį ir produktyvią, novatorišką darbo jėgą. Ji svarbi demokratinei kultūrai kurti ir tobulinti. Norvegijoje yra šios švietimo pakopos: ankstyvasis ugdymas (0-6 m.), pradinė mokykla (6-13 m.), pagrindinė mokykla (13-16 m.), gimnazija su profesiniu ugdymu (16-19 m.), aukštasis mokslas (nuo 19 m.).
Mokymo įstaigose tvarka yra griežtai reglamentuota valstybiniais švietimo įstatymais ir įstaigos bendruomenės susitarimais. Visa bendruomenė šias tvarkas žino ir jų laikomasi. Norvegijoje yra aiški gerovės sistema, pagrįsta visuotinėmis teisėmis. Savivaldybės yra atsakingos už pagrindines paslaugas kuriant bendruomenės gerovę, todėl jos turi didelę autonomiją skirstant išteklius tarp sektorių ir teikiant paslaugas. Mokyklose mokiniai aprūpinami visomis ugdymui reikalingomis priemonėmis, taip pat ir kompiuteriais, nes kompiuterinė įranga yra priemonė, padedanti mokiniams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Nuo 2 klasės visi mokiniai aprūpinami planšetėmis, o nuo 8 iki 10 klasės– nešiojamais kompiuteriais.
Įtraukumas yra pagrindinis Norvegijos švietimo politikos principas ir tikslas, užtikrinantis mokinių teisę į specialiąją pagalbą. Mokyklose platus pasirinkimas specialiojo lavinimo priemonių (ausinės, audio įranga klausos sutrikimus turintiems, instrumentai ir pan.).
Technologijų pamokoms (mitybos kursui ugdyti) mokyklos pačios pasirūpina maisto produktais. Dailės ir tekstilės / konstrukcinių medžiagų pamokoms organizuoti yra superkamos priemonės, įrankiai, medžiagos. Fizinio ugdymo pamokoms – taip pat labai platus ugdymo priemonių pasirinkimas (viskas pritaikyta prie realių mokymo įstaigos, ypač lauko sąlygų).
Mitybos pamokos kaip atskiras dalykas vienose mokyklose pradedamas nuo 6 klasės, kitose– nuo 9 klasės. Šioms progamoms skiriamos 3 valandos per savaitę tą pačią dieną. Mokiniai pagal nustatytą tvarką pasikeisdami gamina maistą ir jį parduoda kitiems mokiniams, o už gautus pinigus perka produktus patiekalų gaminimui kitą savaitę. Taip skatinamas verslumas, bendrystė, maisto gaminimo ir panaudojimo įgūdžiai.
Pastebėjome, kad aplankytose mokyklose yra puikiai įrengti maisto gaminimo kabinetai. Be abejo, ir Lietuvoje nemažai mokyklų gali pasidžiaugti gerai įrengtais technologijų kabinetais.
Norvegijoje didelis dėmesys skiriamas tvarumui. Turėdami įvairias naujas medžiagas, mokiniai nevengia gaminti darbelius iš antrinių žaliavų. Žavėjomės mokyklose įrengtais sandėliukais šalia maisto gaminimo, tekstilės, konstrukcinių medžiagų patalpų su įvairiomis medžiagomis, maisto produktais.
Informacinių technologijų mokymas integruotas į bendrąjį ugdymą. Biologija, chemija, fizika yra mokomos integruotai kaip gamtos mokslų dalykas, muzika, dailė, šokis – menų, etika ir tikyba integruota į dalykus. Aktyviai organizuojamas tyrinėjimu grįstas mokymas, atlieka nemažai integruotų projektų, ilgalaikių užduočių.
Norvegijos mokyklose mokinių skaičius nėra didelis (pradinėse / vidurinėse mokyklose – 150/200/ 360 mokinių). Klasėse mokosi maždaug 21 mokinys.
Mokyklose popamokinis ugdymas neorganizuojamas, tačiau visos savivaldybės turi kultūros mokyklas (muzikos, šokio, teatro, menų kursai ir mokymai). Tėvai turi mokėti mokestį, kurį nustato savivaldybė už dalyvavimą popamokinėje dienos priežiūros įstaigoje ir kultūros mokyklos veikloje. Norvegijoje privačių mokyklų nėra daug, jos yra nemokamos.
Pradinio ugdymo mokinių mokymaisi pažymiais nevertinamas, tačiau mokytojas dažnai rašo komentarus.
Didelis dėmesys visose ugdymo pakopose yra skiriamas socialiniam emociniam ugdymui, ryšiams su kitomis institucijomis.
Mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimas yra savivaldybių atsakomybėje ir dažnai remiamas valstybės finansavimu.
Didelį įspūdį paliko Namdalseid skole, kurioje yra gražus ir funkcionalus mokyklos pastatas, sujungtas su nauja sale, puikiai įrengtos mokyklos erdvės, lauko teritorija, kuriose patogu organizuoti mokinių fizinį aktyvumą, žaidimus. Mokykla sujungta su dirbtinės ir tartano dangos sporto aikštynu, yra šuolių ir slidinėjimo įrenginių. Iš šios mokymo įstaigos matosi įspūdingi gamtos vaizdai, kurie įkvepia pasivaikščiojimams, gamtoje galima organizuoti įvairių mokymosi formų ir būdų ugdymąsi. Mokykloje dirba 29 darbuotojai, mokosi 153 mokiniai (1–10 kl.), veikia popamokinio ugdymo centras. Joje stengiamasi kurti įtraukiąją, motyvuojančią, pozityvią ir gerą darbo aplinką ir suaugusiems.
Pabuvojusi stažuotėje supratau, kad daugeliu technologijų ugdymo sričių turiu pakankamas kompetencijas. Įgyta patirtimi stengsiuosi dalintis su kolegomis. Naujas žinias ir kompetencijas taikysiu tobulindama technologinio ugdymo sritis. Manau, kad ruošiantis įtraukiajam ugdymui Lietuvos mokyklose galima būtų sekti Norvegijos švietimo sistemos sukurta gerove – mažinti mokinių skaičių klasėse, įrengti papildomas klases darbui su įvairių poreikių mokiniais, aprūpinti technologijų ir dailės kabinetus pagrindinėmis priemonėmis, medžiagomis, įrankiais, maisto produktais.
2023-04-13
Balandžio 13 d. progimnazijoje vyko metodinė diena „Pamokos planavimo ir organizavimo sėkmės ugdant mokinio kompetencijas“. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai skaitė pranešimus šiomis temomis: pamokos planavimas ir organizavimas ugdant kompetencijas, kolegialus grįžtamasis ryšys, gabių vaikų ugdymas, mokinių kūrybiškumo ugdymas. Buvo pristatytos NŠA projekto „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ pradinio ugdymo ir technologijų mokytojų stažuotės ir „Erasmus+“ programos projektų mobilumai Turkijoje, Serbijoje, Italijoje. Mokytojai diskutavo apie užsienio mokyklų ugdymo(si) patirčių ir aplinkų pritaikymą progimnazijoje. Balandžio 14 d. progimnazijoje lankėsi „Šviesos“ leidyklos atstovai, kurie pristatė vadovėlių „Maži milžinai“ ir „Horizontai“ serijas, parengtas pagal atnaujintas bendrąsias programas.
2023-01-05
Metodinė diena „Pasiruošimas skaitmeninio ugdymo diegimui“
Viena iš 2023–2025 metų valstybinių prioritetinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sričių ir progimnazijos 2023–2025 m. strateginių krypčių yra pedagogų skaitmeninių kompetencijų stiprinimas. Sausio 5 d. progimnazijoje vyko metodinė diena „Pasiruošimas skaitmeninio ugdymo diegimui“. Progimnazijos mokytojai stiprino savo skaitmenines kompetencijas, kurios padeda veiksmingiau įgyvendinti ugdymo tikslus, efektyviau perteikti ugdymo turinį panaudojant skaitmeninius įrankius ir priemones. Metodinės dienos metu progimnazijos mokytojos D. Jermakovienė, D. Tumėnienė, A. Gailiūnienė, R. Supronienė ir L. Plungienė bei Kėdainių profesinio rengimo centro mokytojai A. Bajorūnienė, Ž. Matukienė ir Ž. Kapočius dalijosi savo patirtimi. Svečiai iš Kėdainių PRC pristatė „Erasmus+“ strateginių partnerysčių projekto (KA202) „Skaitmeniniai mokytojai: naujoji karta ir iššūkiai“ (angl. „Digital Tutors: Facing the new generation and challenges“) rezultatus, kvietė mokytojus išbandyti projekte sukurtus skaitmeninius įrankius ir platformas.
2022-12-02
Respublikinė-praktinė konferencija „Mokyklos transformacija atnaujinto ugdymo turinio kontekste“
Kintant pasauliui neišvengiama kaita vyksta ir švietime, todėl turime būti pasirengę mokytis, gyventi ir dirbti nuolatinėje transformacijoje. Švietimo kokybės sampratos ir jos tobulinimo klausimai yra vieni aktualiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, o gal ir visame pasaulyje. Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo koncepcijoje (2008) teigiama, kad „švietimo kokybės samprata yra kontekstuali ir kintanti, dėl jos susitariama, ji koreguojama atsižvelgiant į tam tikru laikotarpiu vyraujančius asmens ir visuomenės poreikius, švietimo misijos sampratą ir švietimui keliamus tikslus.“ Švietimo bendruomenėse nuolat diskutuojama, koks švietimas yra kokybiškas, kokie požymiai rodo, kad mūsų teikiamos švietimo paslaugos yra geros. Siekiant užtikrinti švietimo kokybę Lietuvoje, nuosekliai vykdoma švietimo stebėsena, atliekami mokyklų veiklos kokybės įsivertinimai ir išorės vertinimai, nacionaliniai ir tarptautiniai švietimo tyrimai, vyksta mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir patikrinimas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija. O ir mokytojų profesiniam tobulėjimui skiriamas nemažas dėmesys.
Šiandien viena svarbiausių aktualijų, siekiant ugdymo kokybės – ugdymo turinio atnaujinimas ir pasirengimas jo diegimui. Jau daugiau nei metus Lietuvos savivaldybėse ir švietimo įstaigose sudarytos darbo grupės ruošiasi atnaujinto ugdymo turinio diegimui. Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos bendruomenė reaguodama į Lietuvoje vykstančius švietimo pokyčius gruodžio pradžioje sukvietė Lietuvos švietimo lyderius, švietimo įstaigų praktikus-mokytojus, sporto ir visuomenės sveikatos atstovus, įstaigų vadovus, ugdymo programų rengėjus, rajonų savivaldų ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovus diskusijai. Progimnazijoje vyko respublikinė-praktinė konferencija „Mokyklos transformacija atnaujinto ugdymo turinio kontekste“, kurioje dalyvavo daugiau nei šimtas šešiasdešimt švietimo bendruomenės atstovų ir tėvų iš septynių skirtingų Lietuvos rajonų. Konferencijos tikslas buvo telkti akademinę, švietimo įstaigų praktikų-lyderių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendruomenę, siekiant kokybiškai įgyvendinti atnaujintą ugdymo turinį.
Plėtojant šiuolaikinį ugdymo turinį svarbiausias dalykas yra subalansuotas dalykinio turinio ir kompetencijų ugdymas, orientavimasis į laukiamus rezultatus ir poveikį, todėl konferencijoje buvo siekiama atskleisti pasirinktų ugdymo krypčių tikslingumą ugdymo turiniui. Buvo stengiamasi išgryninti ugdymo sričių sąsajas su mokyklos pasirinktomis ugdymo kryptimis atskleidžiant fizinio raštingumo ir STEAM veiklų galimybes, siekiant sveikos gyvensenos ir mitybos darnos, aktyvaus tėvų į(si)traukimo ugdymo turinio kūrime, kuriant darnios ir tvarios visuomenės bendradarbiavimo tinklus (EKO), užtikrinant socialinio emocinio ugdymo(si) ir mokymo(si) klasėje/mokykloje dermę, pristatant įgyvendintas projektines veiklas Lietuvoje / užsienyje, jų poveikį ugdymo proceso sėkmei, skaitmeninių inovacijų ir technologinių sprendinių galimybes ugdymo procese.
Konferencijos moderatorė, Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos direktorė L. Adomaitienė, konferencijos pradžioje pasidžiaugė aktyviu švietimo bendruomenės dalyvavimu, bendradarbiavimu ir pasidalijo įžvalgomis, kurios galėtų prisidėti prie sėkmingo visapusiškos asmenybės ugdymo. Sveikinimo žodį tarė Kėdainių rajono savivaldybės meras V. Tamulis ir Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė N. Naujokienė. Glaudi tinklaveika ir bendradarbiavimas visais lygiais (nacionaliniu, rajono bei mokyklos) yra sėkmės garantas įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį ir kuriant poveikį. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su ugdymo turinio atnaujinimo eiga ir švietimo įstaigų bendradarbiavimu Kėdainių rajone, kuriuos pristatė Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė, atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimo koordinavimo komandos vadovė V. Lukšienė ir Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos direktorė I. Neliupšienė.
Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė, kuruojanti išorės vertintoja J. Tumlovskaja konferencijoje skaitydama pranešimą „Visapusiškos asmenybės ugdymas: lūkesčiai, dabartis ir ateities perspektyva“ kėlė klausimą, ar visapusiškos asmenybės ugdymas yra nauja idėja. Pranešėja priminė daugiau nei prieš 30 metų „Tautinės mokyklos koncepcijoje“ (1989) iškeltus laisvos, kūrybingos, pilietiškai brandžios ir atsakingos asmenybės ugdymo tikslus. Tačiau Lietuvos mokyklų veiklos kokybės vertinimo bei mokinių pasiekimų rezultatai, taip pat ir visuomenės pasitikėjimo švietimu rodikliai rodo, kad nemaža dalis „Tautinės mokyklos koncepcijoje“ iškeltų iššūkių lieka aktualūs ir šiandien. J. Tumlovskaja akcentavo susitarimų švietimo įstaigų bendruomenėje svarbą, tai yra ne tik vienas iš Geros mokyklos (2015) bruožų, bet ir kiekvieno mūsų asmeninis ir bendras įsipareigojimas bei atsakomybė ugdyti visapusišką asmenybę, įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį. Kalbėdama apie mokinio kompetencijas, pranešėja išskyrė vertybines nuostatas, kurias ugdyti sudėtingiausia: jei mokiniai turės suformuotas vertybines nuostatas, bus daug lengviau įgyti žinių ir susiformuoti įgūdžius. O būtent mokytojai yra tie žmonės, kurie ir įprasmina ugdymo programas.
Antroje konferencijos dalyje dalyviai diskutavo aštuoniose darbo grupėse: „Fizinis raštingumas – raktas į vaiko sėkmę“ (moderatorius Olimpinių švietimo programų vadovas P. Martinkėnas,); „Sveikos gyvensenos ir mitybos dermė ugdyme“ (moderatorius, Lietuvos sporto universiteto mokslo darbuotojas dr. P. Minderis); „STEAM ugdymas: kelionė kūrybiškumo, dialogo, praktinių kompetencijų link“ (moderatorė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos STEAM centro Chemijos ir biologijos laboratorijos metodininkė dr. I. Kerienė); „EKO. Tvarus ugdymas pasauliui“ (moderatorės Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja G. Kutkienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui I. Žebrauskaitė); „SOCIALINIS EMOCINIS UGDYMAS. Socialinio emocinio ugdymo(si) ir mokymo(si) klasėje dermė“ (moderatorės Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos M. Valančiaus gimnazijos direktorė R. Pakalniškienė, lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja L. Smulkienė, socialinio emocinio ugdymo mokytoja A. Baltrūnaitė); „PROJEKTINĖS VEIKLOS. Projektinės veiklos integracija į ugdymo turinį“ (Telšių „Germanto“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė, „eTwinning“ ambasadorė G. Raudonienė); „SKAITMENINIS UGDYMAS. Skaitmeninės švietimo ugdymo transformacijos galimybės“ (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo transformacijos (EdTech) projekto vadovė J. Kugytė, Programos „Kurk Lietuvai“ koordinatorė J. Skerniškytė); „TĖVAI (GLOBĖJAI, RŪPINTOJAI). Tėvai švietimui: kaip?“ (Nacionalinės švietimo agentūros metodininkė, asociacijos „Tėvai švietimui“ pirmininkė K. Paulikė).
Konferencijos dalyviai darbo grupėse ieškojo atsakymų, kaip ir kokį ugdymo turinį kurti, ugdant visapusišką asmenybę, kuri mąstytų kritiškai ir kūrybiškai, turėtų analitinių ir problemų sprendimo gebėjimų, būtų iniciatyvi ir socialiai atsakinga, besirūpinanti savo emocine ir fizine sveikata, taisyklinga mityba bei tausojanti aplinką, gebanti prisitaikyti ir sėkmingai įsitvirtinti nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Darbo grupėse buvo išgryninta, kokias matome kliūtis bei pasidalinta įžvalgomis, su kokiais sunkumais susiduria mokytojai ugdydami mokinių kompetencijas.
Apibendrinant visų darbo grupių diskusijas, svarbiausi įvardyti kompetencijų ugdymo trikdžiai yra žmogiškieji faktoriai ir įpročiai: greito rezultato siekimas, baimė bandyti ir keisti(s), nuovargis, išankstinis nusistatymas daryti kitaip, laiko sąnaudos ir stoka, norint kokybiškai pasirengti pamokoms, projektinėms veikloms, mažas bendruomenės įsitraukimas į bendras mokyklų veiklas, balansas tarp skaitmeninių priemonių naudojimo naudos ir žalos, šeimos įpročių ir vertybių suderinamumas su mokykloje diegiamomis vertybėmis, skaitmenizacijos įtaka fizinei ir emocinei sveikatai bei kūrybiškumo mažėjimui, duomenų saugumo ir privatumo problemos, mokytojų socialinis emocinis ir skaitmeninis raštingumas.
Konferencijoje ypatingas dėmesys buvo skiriamas bendradarbiavimo su tėvais (globėjais, rūpintojais) stiprinimui, ieškant rezultatyvesnių bendradarbiavimo ir tėvų įsitraukimo būdų, kuriant švietimo įstaigos kultūrą. Tėvų darbo grupės moderatorė K. Paulikė parengė interaktyvias pateiktis su praktiniais pavyzdžiais, kuriuos tėvai galėtų naudoti su vaikais kasdienėje veikloje tobulinant visas septynias kompetencijas. Tėvų darbo grupė vieningai sutarė, kad vaiko ugdymo(si) kelio pradžia prasideda šeimoje, kurioje suformuojamos nuostatos, kultūra, vertybės, tradicijos ir t.t. Visa tai vaikai atsineša į ugdymo įstaigas ir būtent nuo minėto kelio pradžios priklauso ir mokymosi rezultatai, motyvacija, santykiai su bendraamžiais, mokytojais bei visa juos supančia aplinka. Kiekvienos Bendrosiose programose apibūdintos kompetencijos ugdymo sėkmė priklauso ir nuo to, kokioje aplinkoje vaikas auga. Tad svarbus bendradarbiavimas su šeima, kurio stiprinimui buvo siūloma burti tėvų klubus. Juose tėvai dalintųsi patirtimi, sunkumais, diskutuotų, kviestų psichologus, ieškotų sprendimų ir kt. Svarstytos mokyklų tėvų klubų bendradarbiavimo galimybės su kitų mokyklų ir kitų savivaldybių mokyklų tėvais. Įvardinta tokios iniciatyvos idėja „X mokyklos tėvų klubas Y mokyklos tėvų klubui“. Tėvų darbo grupės moderatorė K. Paulikė supažindino su paauglių ir tėvų santykių stiprinimui skirtu projektu „Muzikuojame su tėvais“ bei pristatė Danijos mokyklose populiarią priemonę – kiekvieną mėnesį klasių bendruomenės savaitgalį renkasi į susitikimą-pikniką, kuriame visi bendrauja, žaidžia žaidimus, kepa pyragus, aptaria aktualias temas.
Trečioje konferencijos dalyje „Idėjų banko kūrimas ir sprendinių pristatymas“ buvo ieškoma būdų, padėsiančių spręsti kilusias problemas ugdymo procese. Konferencijos dalyviai įsitikino, kad ugdymas yra dinamiškas, kintantis, keliantis nemažai iššūkių, skatinantis nuolat atsinaujinti, ieškoti įvairių metodų, būdų, formų, padedančių visapusiškai ugdyti augantį žmogų. Nepaisant skirtingų patirčių buvo sutarta, kad ugdant visas septynias kompetencijas, didžiausia vertybė yra žmogus, mokinio ir mokytojo emocijos bei motyvacija. Norint stiprinti kryptingą mokinio vertybinį ugdymą, ugdyti jo kompetencijas, būtina suteikti tvarius žinių pagrindus, sieti ugdymo turinį su gyvenimo aktualijomis. Ne mažiau svarbūs yra susitarimai su mokinio šeima ir partnerystė, bendrų vertybių puoselėjimas. Konferencijoje akcentuotas patyriminis mokinių ugdymas, mokymo(si) siejimas su mokinių gyvenimo patirtimi, tikslingai taikant ugdymo(si) metodus bei formas, mokytojų savalaikis ir nukreiptas į tikslingą ugdymo proceso tobulinimą profesinis tobulėjimas, kolegialus bendradarbiavimas. O kiekviena švietimo įstaiga yra savita, todėl matuotis turėtų su savimi ir planuoti ugdymo turinį, atsižvelgdama į savo kontekstą ir stiprybės.
Kviečiame virtualiai apsilankyti Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje vykusioje respublikinėje-metodinėje konferencijoje „Mokyklos transformacija atnaujinto ugdymo turinio kontekste“
Skaitykite ir „Švietimo naujienose“ https://www.svietimonaujienos.lt/mokyklos-transformacija-atnaujinto-ugdymo-turinio-kontekste/?fbclid=IwAR0hhjtnfSPCg7x833rAfOv8LDKRmTtSF9t7aM1XnkIF45lMTF_TRHvWuoA
2022-03-22
Respublikinė nuotolinė pradinio ugdymo mokinių ir mokytojų konferencija „Fizinė ir emocinė mokinio sveikata. Kaip ja rūpinamės ir ko dar turime išmokti?“
Progimnazija šiandien organizavo respublikinę nuotolinę pradinio ugdymo mokinių ir mokytojų konferenciją „Fizinė ir emocinė mokinio sveikata. Kaip ja rūpinamės ir ko dar turime išmokti?“. Konferencijos tikslas – ruoštis atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimui, skatinant mokiniams ugdyti(s) fizinio raštingumo, socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijas. Konferencijos dalyvius pasveikino Kėdainių r. savivaldybės meras V. Tamulis, švietimo skyriaus vedėja V. Dobrovolskienė. Plenarinį pranešimą ,,Sveikata. Judesys. Protas“ skaitė Lietuvos sporto universiteto lektorė Aida Gaižauskienė. Konferencijos I dalyje pranešimus skaitė 47 mokiniai iš 10 Lietuvos rajonų. Mokiniai pasidalino savo patyrimais apie tai, kaip mokosi teisingai reikšti emocijas, kaip prasmingai ir sveikai leidžia savo laisvalaikį, sveikai maitinasi, sportuoja. Antroje konferencijos dalyje dalyvavo tik pedagogai. Diskusiją ,,Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos ugdymas ruošiantis įgyvendinti atnaujintą ugdymo turinį“ moderavo Lietuvos socialinio emocinio ugdymo instituto vadovė, Lietuvos socialinio ir emocinio ugdymo asociacijos prezidentė, Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašo, Sveikatos ir fizinio ugdymo srities programos bendraautorė, SEU lektorė-konsultantė dr. D. Šukytė. Renginio dalyviai akcentavo, kad fizinė ir emocinė mokinio sveikata – tai pagrindinė sąlyga siekiant asmenybės ūgties ir mokymosi sėkmės. O šią kompetenciją mokiniui ugdytis turime sudaryti sąlygas nuolat: ir pamokose, ir neformaliojo švietimo veiklose. Šiandien įsivertinome, kaip mums sekasi ruoštis atnaujinto ugdymo turinio diegimui, kaip rūpinamės mokinio kompetencijų plėtojimu ir ko dar turime išmokti, ugdydami fiziškai ir emociškai stiprų mokinį.
Lietuvos sporto universiteto lekt. Aidos Gaižauskienės pranešimas „Sveikata. Judesys. Protas“.
Konferencijos įrašas https://we.tl/t-Dhl98fBE8y
