Ilgalaikiai klasių projektai – į mokinių kompetencijas orientuotas ugdymas

Šalies ugdymo įstaigos nuo kitų mokslo metų ruošiasi pradėti diegti atnaujintą ugdymo turinį. Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų bendruomenė supranta, kad laukia dideli pokyčiai ir iššūkiai, todėl tam kryptingai ruošiasi: parengtas UTA įgyvendinimo planas, mokytojai studijuoja naująsias Bendrąsias programas, aptaria integravimo, įtraukiojo ugdymo galimybes, dalyvauja mokymuose, vykdo sklaidą bendruomenėje ir už jos ribų, tiria mokymosi priemonių poreikį, vykdo užsakymus, atnaujina ir pritaiko aplinkas. Be abejo, su laukiamomis naujovėmis supažindiname mokinių tėvus ir globėjus.

Mokytojų ir specialistų bendruomenėje daug diskutuojama dėl 30 proc. Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatytų metinių pamokų panaudojimo mokytojo laisvai pasirinktu ugdymo turiniu. Manome, kad planuodami bei organizuodami šį ugdymą pasinaudosime ir  savo bendruomenės gerąja patirtimi.

Progimnazija jau kelerius metus kaupia vertingą patirtį modeliuodama ir antroje mokslo metų pusėje (kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėn.) vykdydama ilgalaikius klasių projektus „Stebėk, pažink, kurk“. Šios ilgalaikės projektinės veiklos tikslas – sudaryti sąlygas mokiniui mokytis kitaip. Mes siekiame tikslingai integruoti ugdymo turinį, sudarome sąlygas mokiniams mokytis patyriminiu būdu įvairiose aplinkose, ugdome bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Mokiniai skatinami domėtis, aktyviai įsitraukti į projektinę veiklą, formuluoti problemas, kurios siejasi su realaus gyvenimo aktualijomis, skatinami generuoti idėjas. Jie tyrinėja, mokosi iš savo patyrimo, stebėdami aplinkas, susipažindami su įvairiomis profesijomis, bendradarbiauja, diskutuoja. Džiaugiamės, kad mūsų mokiniai suvokia, kodėl ilgalaikis projektinis mokymasis yra naudingas ir aktualus, kur įgytas žinias bei kompetencijas galės panaudoti. Kadangi integruojamos įvairių dalykų žinios, mokiniai  supranta, kad pasaulyje viskas susiję.

II pusmečio pradžioje klasės vadovas su mokiniais, atsižvelgdamas į jų poreikius, mokinius dominančius dalykus, derindamas su dalyko mokytojais numato projekto pavadinimą, planuoja veiklas, vertinimo ir įsivertinimo būdus, numato socialinių parnerių, mokinių tėvų ir globėjų įtraukimo į projektines veiklas galimybes.

Klasės pasirenka tyrinėti labai įdomias temas, pvz.: „Vaizdas-garsas-žodis“, „Savanorystė – gyvenimo būdas“, „Mūsų asmenvardžiai“, „Mano augintinis“, „PlasTikas Toks“, „EKO muzikos instrumentai“ „Ar girdi, kaip medžiai šneka?“, „Užsiaugink drugelį pats“, „Viskas apie kiaulę“, „Šokolado kelias“, „Au au – woof woof“, „Jo Didenybė Agurkas!“, „Bičių nauda gamtai ir žmogui“, „Matematika aplink mus“, „Pažink gimtąjį kraštą: tradiciniai amatai anksčiau ir dabar“, „Pažink augalus kitaip“, „Cukraus kelias“, „Drugelių auginimas“, „Kvadratinio metro daržas“ ir kt. Taigi pasirinktos mokiniams patrauklios temos išsamiai nagrinėjamos 3–4 mėnesius. Jos integruojamos į dalykų (pagal susitarimą) turinį, klasės valandėles, organizuojamas patyriminis mokymasis gamtoje, įstaigose, muziejuose, teatruose, bažnyčiose. Veiklos vyksta įvairiais būdais: organizuojamos edukacinės pažintinės ekskursijos, interviu, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su įvairių profesijų specialistais, valdžios atstovais, tėveliais (globėjais), rengiamos inscenizacijos, atliekami tiriamieji darbai, eksperimentai, kuriami mokomieji, reklaminiai plakatai, žemėlapiai, receptai, logotipai, eilėraščiai, miniatiūros, stebimi mokomieji ir meniniai filmai, vyksta diskusijos, organizuojamos mokinių darbų, fotografijų parodos, analizuojami grožinės ir mokslinės literatūros tekstai, mokomasi naujų sąvokų.

Norėčiau trumpai aptarti kelių projektų veiklas. Vykdydami projektą „Vaizdas–garsas–žodis“ septintokai vyko į Panevėžio J.Miltinio dramos teatrą, kur apžiūrėjo teatro erdves, užkulisius. Mokiniai stebėjo spektaklį „Mažasis princas“. Klasės valandėlių metu patys kūrė spektaklį (scenografiją, kostiumus, rinko muzikinius kūrinius, mokėsi vaidmenis ir pan.). Vaidinimą mokiniai rodė pradinukams. Progimnazijoje didelis dėmesys yra skiriamas savanorystei, altruistinei, karikatyvinei veiklai, todėl nenuostabu, kad vienos klasės mokiniai pasirinko analizuoti temą „Savanorystė – gyvenimo būdas“. Mokiniai susipažino ir bendravo su aktyviais savanoriais, dalyvavo labdaros akcijoje „Pifas“, kepė keksiukus ir vežė juos senelių namų gyventojams, taip pat padovanojo seneliams pačių gamintus inkilėlius. Klasė, pasirinkusi projektą „Au au – woof woof“, analizavo šuns fiziologinius ypatumus, buvo organizuojami interviu „Mano draugo šuo“, interviu verčiami į anglų kalbą, mokiniai dalyvavo akcijoje „Keturkojis tavęs prašo“, lankėsi šunų veislyne, kūrė veislyno logotipą, rašė eilėraščius ir miniatiūras apie keturkojus. Šeštokams, pasirinkusiems temą „Kvadratinio metro daržas“, buvo organizuojamas pokalbis „Daržovės ant mūsų stalo ir jų nauda organizmui”, mokiniai stebėjo filmus, projektavo daržą, integruotos gamtos ir matematikos pamokos metu buvo vykdomi skaičiavimai, matuojamas plotas, atliekama praktinė užduotis progimnazijos kiemelyje – kuriamas kvadratinio metro daržas, sėjamos daržovių sėklos, augalai prižiūrimi. Klasė lankėsi šeimos ūkyje, atliko praktinę užduotį „Gardu“. Penktos klasės mokiniai tyrinėjo asmenvardžius: pasikalbėję su tėveliai rašė rašinį „Mano vardo istorija“, studijavo vardų ir pavardžių kilmę, reikšmę, mokėsi eilėraščius, kūrybinėse dirbtuvėse kūrė savo vardo akrostichus ir juos apipavidalino, atliko tiriamąjį darbą „Populiariausi vardai šeimoje, mokykloje, rajone, šalyje“, lankėsi Kėdainių Rotušėje, civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, kur susipažino su asmenvardžių registravimo procedūromis. Linksmoji aštuntokų klasė pasirinko projektą „Viskas apie kiaulę“. Mokiniai analizavo kiaulės ypatumus, įdomybes apie šį gyvuliuką, skaitė H. K.Anderseno pasakas, kūrė spektaklį „Trys paršiukai“, kurį stebėjo progimnazijos darbuotojai, lankėsi „Krekenavos agrofirmoje“, domėjosi mėsos perdirbimo technologijomis ir sveika produkcija, pasikvietė į klasės valandėlę mamytę ūkininkę, kuri supažindino su ūkininko darbais. Dažnai girdime, kad Kėdainiai – agurkų kraštas, tai kaipgi mokiniai nepasirinks tyrinėti temos apie agurkus. Taigi šeštokai susipažino su Kėdainių krašto istorijos momentais, senąja Jonušava, lankėsi šiltnamiuose, klausėsi įdomios ediukacijos „Šiuolaikinės agurkų auginimo technologijos“, namuose atliko praktinę užduotį „Auginu agurką“, parduotuvėje „Gurkė“ sužinojo, ką galima pasigaminti iš agurkų, receptus išbandė technologijų pamokose. Esame EKO mokykla, ekologinės problemos mums labai aktualios, todėl mokiniai praktiškai įsitikino aplinkos tausojimo ir švarinimo svarba, mokėsi identifikuoti plastikinių atliekų rūšis, dalyvavo žygyje ir švarino upės pakrantę, apsilankė individualioje įmonėje „Maišelis“, stebėjo plastikinių gaminių perdirbimo procesą dalyvaudami projekto „PlasTikas Toks“ veiklose.

Kiekvienos klasės veiklos kruopščiai apgalvotos, turiningos, o svarbiausia – atsižvelgiama į mokinių poreikius.

Mokiniai labai laukia klasių projektų-veiklų pristatymų ir refleksijų, kurie vyksta progimnazijos renginių salėje birželio mėnesio viduryje, o juos stebi kitų klasių mokiniai. Pristatymai būna tikrai labai įdomūs ir prasmingi, paruošti naudojant išmaniąsias technologijas – taip plėtojamos mokinių skaitmeninės kompetencijos ir kūrybiškumas. Mokiniai iš arti pažįsta pasaulį, ypač savo kraštą, mokosi vieni iš kitų ir tarsi „nieko neprimetant dirbtinai“ ugdomos visos jų asmenybės ūgčiai svarbios kompetencijos: ir pažinimo, ir pilietiškumo, ir kultūrinė, ir kūrybiškumo, ir socialinė bei emocinė ir, be abejo, skaitmeninė. Labai svarbu ir tai, kad mokiniai mokosi viešosios kalbos, oratorystės meno, ugdosi poreikį ir galimybes prasmingai gyventi ir veikti.

Taigi, manome, kad ilgalaikė projektinė veikla mokykloje – vienas iš variantų mokytojams tikslingai organizuoti laisvai pasirenkamą ugdymą.

Skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/ilgalaikiai-klasiu-projektai-i-mokiniu-kompetencijas-orientuotas-ugdymas/