Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos vyresnioji technologijų mokytoja Lina Pravackienė kovo 21–25 dienomis dalyvavo technologijų mokytojų stažuotėje Norvegijos švietimo institucijose, Namsuso savivaldybėje.
Stažuotę organizavo Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“.
Stažuotės tikslas – susipažinti su gerąja Norvegijos pedagogine patirtimi ir įtraukiojo ugdymo organizavimu, tobulintis bendrąsias ir dalykines kompetencijas.
Tris dienas lankėmės įvairiose mokymosi įstaigose ir sėmėmės gerosios patirties iš Norvegijos kolegų. Pabuvojome 4 ugdymo įstaigose – tai Namdalseid skole (1–10 kl.), gimnazijoje su profesinio ugdymo pakraipa, Namsos Olav Dunn videregående skole (16-19 m.), vidurinėje mokykloje Høknes Ungdomsskole (1–7 kl.), pradinio ir vidurinio ugdymo mokykloje Otterøy skole (1–10 kl.).
Susitikimo su Namsuso švietimo skyriaus vedėju Knut Storeide metu susipažinome su šios savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų ir Norvegijos švietimo sistema. Vedėjas akcentavo, kad Norvegijoje švietimo sistema siekia išlaikyti aukštą užimtumo lygį ir produktyvią, novatorišką darbo jėgą. Ji svarbi demokratinei kultūrai kurti ir tobulinti. Norvegijoje yra šios švietimo pakopos: ankstyvasis ugdymas (0-6 m.), pradinė mokykla (6-13 m.), pagrindinė mokykla (13-16 m.), gimnazija su profesiniu ugdymu (16-19 m.), aukštasis mokslas (nuo 19 m.).
Mokymo įstaigose tvarka yra griežtai reglamentuota valstybiniais švietimo įstatymais ir įstaigos bendruomenės susitarimais. Visa bendruomenė šias tvarkas žino ir jų laikomasi. Norvegijoje yra aiški gerovės sistema, pagrįsta visuotinėmis teisėmis. Savivaldybės yra atsakingos už pagrindines paslaugas kuriant bendruomenės gerovę, todėl jos turi didelę autonomiją skirstant išteklius tarp sektorių ir teikiant paslaugas. Mokyklose mokiniai aprūpinami visomis ugdymui reikalingomis priemonėmis, taip pat ir kompiuteriais, nes kompiuterinė įranga yra priemonė, padedanti mokiniams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Nuo 2 klasės visi mokiniai aprūpinami planšetėmis, o nuo 8 iki 10 klasės– nešiojamais kompiuteriais.
Įtraukumas yra pagrindinis Norvegijos švietimo politikos principas ir tikslas, užtikrinantis mokinių teisę į specialiąją pagalbą. Mokyklose platus pasirinkimas specialiojo lavinimo priemonių (ausinės, audio įranga klausos sutrikimus turintiems, instrumentai ir pan.).
Technologijų pamokoms (mitybos kursui ugdyti) mokyklos pačios pasirūpina maisto produktais. Dailės ir tekstilės / konstrukcinių medžiagų pamokoms organizuoti yra superkamos priemonės, įrankiai, medžiagos. Fizinio ugdymo pamokoms – taip pat labai platus ugdymo priemonių pasirinkimas (viskas pritaikyta prie realių mokymo įstaigos, ypač lauko sąlygų).
Mitybos pamokos kaip atskiras dalykas vienose mokyklose pradedamas nuo 6 klasės, kitose– nuo 9 klasės. Šioms progamoms skiriamos 3 valandos per savaitę tą pačią dieną. Mokiniai pagal nustatytą tvarką pasikeisdami gamina maistą ir jį parduoda kitiems mokiniams, o už gautus pinigus perka produktus patiekalų gaminimui kitą savaitę. Taip skatinamas verslumas, bendrystė, maisto gaminimo ir panaudojimo įgūdžiai.
Pastebėjome, kad aplankytose mokyklose yra puikiai įrengti maisto gaminimo kabinetai. Be abejo, ir Lietuvoje nemažai mokyklų gali pasidžiaugti gerai įrengtais technologijų kabinetais.
Norvegijoje didelis dėmesys skiriamas tvarumui. Turėdami įvairias naujas medžiagas, mokiniai nevengia gaminti darbelius iš antrinių žaliavų. Žavėjomės mokyklose įrengtais sandėliukais šalia maisto gaminimo, tekstilės, konstrukcinių medžiagų patalpų su įvairiomis medžiagomis, maisto produktais.
Informacinių technologijų mokymas integruotas į bendrąjį ugdymą. Biologija, chemija, fizika yra mokomos integruotai kaip gamtos mokslų dalykas, muzika, dailė, šokis – menų, etika ir tikyba integruota į dalykus. Aktyviai organizuojamas tyrinėjimu grįstas mokymas, atlieka nemažai integruotų projektų, ilgalaikių užduočių.
Norvegijos mokyklose mokinių skaičius nėra didelis (pradinėse / vidurinėse mokyklose – 150/200/ 360 mokinių). Klasėse mokosi maždaug 21 mokinys.
Mokyklose popamokinis ugdymas neorganizuojamas, tačiau visos savivaldybės turi kultūros mokyklas (muzikos, šokio, teatro, menų kursai ir mokymai). Tėvai turi mokėti mokestį, kurį nustato savivaldybė už dalyvavimą popamokinėje dienos priežiūros įstaigoje ir kultūros mokyklos veikloje. Norvegijoje privačių mokyklų nėra daug, jos yra nemokamos.
Pradinio ugdymo mokinių mokymaisi pažymiais nevertinamas, tačiau mokytojas dažnai rašo komentarus.
Didelis dėmesys visose ugdymo pakopose yra skiriamas socialiniam emociniam ugdymui, ryšiams su kitomis institucijomis.
Mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimas yra savivaldybių atsakomybėje ir dažnai remiamas valstybės finansavimu.
Didelį įspūdį paliko Namdalseid skole, kurioje yra gražus ir funkcionalus mokyklos pastatas, sujungtas su nauja sale, puikiai įrengtos mokyklos erdvės, lauko teritorija, kuriose patogu organizuoti mokinių fizinį aktyvumą, žaidimus. Mokykla sujungta su dirbtinės ir tartano dangos sporto aikštynu, yra šuolių ir slidinėjimo įrenginių. Iš šios mokymo įstaigos matosi įspūdingi gamtos vaizdai, kurie įkvepia pasivaikščiojimams, gamtoje galima organizuoti įvairių mokymosi formų ir būdų ugdymąsi. Mokykloje dirba 29 darbuotojai, mokosi 153 mokiniai (1–10 kl.), veikia popamokinio ugdymo centras. Joje stengiamasi kurti įtraukiąją, motyvuojančią, pozityvią ir gerą darbo aplinką ir suaugusiems.
Pabuvojusi stažuotėje supratau, kad daugeliu technologijų ugdymo sričių turiu pakankamas kompetencijas. Įgyta patirtimi stengsiuosi dalintis su kolegomis. Naujas žinias ir kompetencijas taikysiu tobulindama technologinio ugdymo sritis. Manau, kad ruošiantis įtraukiajam ugdymui Lietuvos mokyklose galima būtų sekti Norvegijos švietimo sistemos sukurta gerove – mažinti mokinių skaičių klasėse, įrengti papildomas klases darbui su įvairių poreikių mokiniais, aprūpinti technologijų ir dailės kabinetus pagrindinėmis priemonėmis, medžiagomis, įrankiais, maisto produktais.
